kačių vakcinacija

Kačių vakcinacija

Katė – tai gyva būtybė. Ji, kaip ir žmogus, gali susirgti sloga, plaučių uždegimu, gastritu, nutukimu ir kitomis „žmogiškomis“ ligomis. Tačiau be to ji neapdrausta ir nuo katėms specifinių ligų, kurių pačios pavojingiausios – infekcinės, sukeliamos bakterijų ir virusų.
Infekcinės ligos plinta oru, perduodamos kontakto būdu, su išskyromis, kergimo metu, taip pat ligų sukėlėjus galima pernešti su drabužiais, batais ar įvairiais apyvokos daiktais: indais, paklotais, vandeniu ar maistu. Sveikas kates nuo ligų galima apsaugoti sudarant dirbtinį imunitetą – organizmą specialiai užkrečiant nusilpnintu ligos sukėlėju. Ligos sukėlėjų preparatai ir yra vadinami vakcinomis. Vakcinos būna monovalentinės (nuo vienos ligos) ir polivalentinės (nuo kelių ligų).
Kažkodėl katės vakcinuojamos daug rečiau, nei šunys. Nemažai kačių šeimininkų netgi nežino, kad kates irgi galima vakcinuoti, o tie, kurie žino – nemato reikalo tai daryti. Kasmet savo augintines tikrai vakcinuoja tik veislinių ir lankančių parodas kačių šeimininkai, nes to reikalauja parodų rengėjai. Juk veislinis katinas, prieš susitikdamas su „nuotaka“, būtinai pirmiausiai turi „žvilgtelėti“ į jos veterinarinį skiepų pažymėjimą ir, savo ruožtu, „save gerbianti“ katė, norėdama išvengti nemalonumų, taip pat neturėtų rinktis neskiepyto „jaunikio“. Neskiepytos katės užsikrėtę serga sunkiai ir liga dažnai gali baigtis liūdnai. Persirgę gyvūnai dar ilgai lieka virusų nešiotojais ir gali užkrėsti savo gentainius.
Tačiau ar galima elgtis kitaip, jei katė nedalyvauja „plačioje visuomeninėje“ veikloje: tupi namie, nesilanko parodose, nebendrauja su priešingos lyties atstovais? Taip, laikantis kai kurių kačių priežiūros zoohigienos taisyklių, galima dalinai apsaugoti katę nuo užsikrėtimo. Tačiau patikimiausia apsauga – vakcinacija. Kačių šeimininkai skundžiasi, kad vakcinacija yra be galo brangi ir nori sutaupyti pinigus. Ar tai įmanoma? Galbūt. Tik reikia prisiminti, kad susirgusios katės gydymas kainuos tikrai gerokai daugiau.
Kelios kačių augintojų asociacijos paruošė gaires dėl kačių vakcinų pasirinkimo ir naudojimo, kuriose kačių vakcinos padalintos į dvi grupes: pagrindinės vakcinos, kurios būtinos visoms be išimties katėms, ir papildomos vakcinos, kurios rekomenduotinos naudoti tik kai kuriais atvejais. Pagrindinėms vakcinoms priskiriamos tik keturios, kurios saugo nuo svarbių (pasiutligės) arba labai užkrečiamų ligų, kurias galima pernešti su drabužiais ar batais (panleukopenijos, virusinio tracheito ir kalicivirozės). Kitos vakcinos laikomos papildomomis.
Dauguma veterinarų žino apie tokį skirstymą ir kaip turi būti nusprendžiama, tačiau ir patys kačių augintojai turi šviestis ir žinoti, ką jų gyvūnams galima įsigyti rinkoje, kokia yra nauda bei rizika vakcinuojant jų numylėtines. Taigi, kokių ligų vakcinos yra Lietuvoje ir kokioms katėms jas reikėtų naudoti?

 

(Paspauskite, kad pamatyti ligų aprašymą…)

 

 

Vakcinacijos grafikai ir vakcinos

 

Vakcina Katės amžius
Pagrindinės vakcinos
Pasiutligės vakcina:

 

Nobivac Rabies (Intervet),

Quadricat (Merial),

Biocan R (Bioveta)

Feligen CRP/R (Virbac)

Nuo 12 sav. amžiaus.

Revakcinuojama kasmet.

(įeina vakcina nuo 3-jų ligų kartu su pasiutlige, galima daryti tik nuo 12 sav. amžiaus)

Kačių maro, virusinio rinotracheito ir kalicivirozės vakcinos:

 

Nobivac Tricat (Intervet),

Quadricat (Merial),

Eurifel Rcp Felv (Merial),

Felocell Cvr (Pfizer),

Fel-O-Vax Lvk 4 (Fort Dodge),

Leukorifelin (Merial),

Fevaxyn Pentofel (Fort Dodge),

Purevax (Merial)

Feligen CRP (Virbac)

I k. – 12 sav. amžiaus (galima nuo 9 sav.),

II k. – po 3-4 sav.

Revakcinuojama kasmet

(nuo 8 sav. galima)

Papildomos vakcinos 
Leukemijos vakcina:

 

Eurifel FeLV (Merial),

Eurifel RCP FeLV (Merial),

Fel-O-Vax lvk 4 (Fort Dodge),

Leukocell 2 (Pfizer),

Fevaxyn Pentofel (Fort Dodge),

Purevax (Merial)

I k. – nuo 8 sav.

II k. – po 3-5 sav.

Revakcinuojama kasmet

Bordeteliozės vakcina:

 

Nobivac Bb (Intervet)

nuo 1 mėn. amžiaus.

Revakcinuojama kasmet.

Chlamidijozės vakcina:

 

Fel-O-Vax lvk 4 (Fort Dodge),

Fevaxyn Pentofel (Fort Dodge),

Purevax (Merial

I k. – nuo 8 sav. amžiaus,

II k. – po 3-4 sav.

Revakcinuojama kasmet.

Mikrosporijos vakcina:

 

Biocan M (Bioveta)

I k. – nuo 12 sav. amžiaus,

II k. – po 2-3 sav.

Kaip pasiruošti katės vakcinacijai ir kada vakcinuoti negalima?

Kas vakcinacija būtų sėkminga, efektyvi, nekiltų bereikalingų trukdžių ir nemalonių akimirkų, būtina elgtis taip:
•      laikytis veterinarijos gydytojo nurodytos vakcinacijos schemos ir terminų;
•      vakcinuojami kačiukai ir katės turi būti kliniškai sveiki, jiems turi būti sušerti vaistai nuo kirminų ir išnaikintos blusos. Kirmėlės apsunkina vakcinaciją, mažina jos efektyvumą. Vaistus nuo kirminų profilaktiškai reikia sušerti 5-6 d. prieš vakcinaciją;
•      negalima vakcinuoti katingų ir maitinančių kačiukus kačių (vakcinacija turi būti atlikta likus mažiausiai mėnesiui iki kergimo),
•      negalima vakcinuoti kačių po operacijos ar sveikstant po ligos. Jei katė buvo gydyta antibiotikais, kortikosteroidais ar kitais imunitetą slopinančiais vaistais, vakcinuoti ją galima ne anksčiau kaip 2 sav. pabaigus gydyti;
•      pirmas 3 savaites po vakcinacijos negalima atlikinėti planinių operacijų (pvz., kastruoti). Išimtinais atvejais chirurgas įsikišti gali tik kai operacija būtina katės gyvybei ar sveikatai;
•      savaitę iki ir savaitę po vakcinacijos reikia vengti streso: nesikraustyti į kitą butą, nekeisti aplinkos, nekelti triukšmingų vakarėlių ir neprisikviesti daugybės svečių, nekeliauti, nedalyvauti parodose ir t. t.;
•      nevertėtų vakcinuoti kačių, kontaktavusių su sergančiais ar įtartinais gyvūnais, nes vakcinacija ligos inkubaciniu laikotarpiu kelia pavojų sveikatai ir gyvybei.

Po vakcinacijos

Retai, bet kartais po vakcinacijos gali pasireikšti alerginės reakcijos, kurias iššaukia individualios organizmo savybės, t. y., katės organizmo ir vakcinos sąveika. Reakcijos į vakcinas gali būti įvairios. Gana įprasta, kad katė po vakcinacijos būna liūdnoka, mieguista, šiek tiek mažiau ėda, injekcijos vieta būna skausminga. Tai ne stebuklas, vakcina nėra vitaminas, tai juk užkratas organizmui ir šis turi „persirgti“. Susirūpinti reikėtų, jei sušvirkštus vakciną tuoj pat ar po kurio laiko atsiranda alerginės reakcijos: vėmimas, viduriavimas, snukio sutinimas, kiti šokui būdingi požymiai, į kuriuos nedelsiant turi reaguoti veterinaras. Aišku, tokios reakcijos gerokai išgąsdina kačių šeimininkus, bet jos retai būna rimtos ar pavojingos gyvybei (išskyrus vakcinų sukeliamas sarkomas). Beveik visais atvejais vakcinacijos nauda gerokai viršija bet kokios reakcijos į vakciną pavojų.
Reikia prisiminti, kad vakcinos nesukelia imuniteto tuoj pat po sušvirkštimo. Pirmiausiai organizmas turi įsidėmėti vakcinos antigenus, sureaguoti į juos ir imuninė sistema turi „įsirašyti“ juos į savo atmintį. Daugumos gyvūnų organizme apsauga nuo ligos pradeda formuotis tik praėjus penkioms dienoms po vakcinacijos. Pilnai imunitetas susidaro maždaug po 14-21 d. Kai kada tvirtam imunitetui susiformuoti reikia dviejų vakcinacijų kas kelias savaites. Gyvos modifikuotos vakcinos ir į nosį lašinamos vakcinos veikia greičiau už inaktyvuotas. Imuniteto susidarymo trukmę reikia turėti omenyje vakcinuojant kates-turistes (keliaujančias šalies viduje ir į užsienį), pvz., pasiutligės skiepas įsigalioja praėjus 15 dienų nuo jo padarymo ir galioja 1 metus, kad vykstant per sieną nekiltų bereikalingų nemalonumų. Taip pat prieš išvykstant rekomenduotina sužinoti šalies, į kurią vykstama ir šalių, per kurias vykstama, epizootinę situaciją ir pasiskiepyti nuo ten aktualių ligų.
Kartais pasitaiko taip, kad netgi jaunas vakcinuotas gyvūnas gali susirgti ir nugaišti. Tuomet gan sunku tai paaiškinti gyvūno šeimininkui, tačiau, deja, vakcina yra ypatingas gaminys ir kartais ji nepakankamai skatina imuninę sistemą, kad ši suformuotų tinkamą atsaką – tam gali trukdyti įvairūs veiksniai: per didelis motininių antikūnų kiekis, pačios vakcinos savybės, gyvūno imuninės sistemos arba genetiniai ypatumai.
Labai gali būti, kad laikui bėgant pasirodys, kad vakcinacija gali saugoti katę daug ilgiau nei vienerius metus ir kasmetinė vakcinacija retės. Tačiau tai ne visoms vakcinoms. Dabar esančios vakcinos ir ligų deriniai vis dėl to greičiausiai išliks labiausiai ekonomiškai apsimokantis būdas apsaugoti naminius gyvūnus. Dabar yra sukurta pakankamai diagnostinių rinkinių infekcinėms ligoms ir imuninei būklei ištirti, todėl Jūsų veterinaras kasmet gali paimti kraujo mėginį ir nustatyti jame esančius antikūnus prieš įvairias ligas. Jei kraujyje yra pakankamai antikūnų, katės pakartotinai vakcinuoti nuo tos ligos nereikia. Ši procedūra su laiku turėtų išpopuliarėti. Netgi jei tarpai tarp vakcinacijų pasidarys ilgesni, vis vien savo katę veterinarui parodyti reikia ne rečiau kaip kartą per metus. Yra pakankamai problemų, kurių ankstyvas nustatymas gali būti labai naudingas Jūsų gyvūnui.